Ši knyga – tarsi kelionės Dievop su Vydūnu stotelės. Per dešimtmetį parašyti straipsniai ir esė – tai pastangos suvokti Vydūną ir Didįjį Slėpinį, kuris atsiskleidžia mąstytojo filosofiniuose veikaluose, publicistikos straipsniuose ir grožinėje kūryboje.
.
.
.
.
ISBN 978-609-432-005-7, 2010
Iliustracijų (karpinių) autorė Eglė Dvarionaitė-Vindašienė
Tai trumpa apysakėlė, kuri pirmą kartą buvo išleista leidyklos „Rūta“ 1914 metais. Tad siūlome susipažinti su tikra Vydūno kūryba, kaip ji atrodė prieš beveik šimtą metų. Parinkta ji todėl, kad 2008 metai yra skirti Blaivybei. Galbūt šiandieninis mūsų kaimas labiau kenčia nuo girtavimo nei apysakėlėje aprašomu laiku, bet joje Vydūnas parodo ypatingą nesmurtinį, savo esme giliai krikščionišką kovos su blogiu būdą – kai jis įveikiamas susirūpinimu, gerumu ir meile. Šiuolaikiškas jaunuolis su televizijos ir internetinių žaidimų iškreipta sąmone geriausiu atveju pavadins apysakėlę naivia, jeigu išvis ją skaitys. Tačiau širdies žmogui ji suteiks vilties ir tikėjimo žmogumi. To skaitytojui ir linkime.
Šiemet pasitinkame Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto dvidešimtmetį, minime Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Su šio mis sukaktimis norisi susieti ir skaitytojui pateikiamą Vydūno traktatą Mūsų uždavinys, kuris kitais metais irgi bus sukaktuvinis – sueis 100 metų nuo jo pirmojo leidimo. Tąjį leidimą autorius dedikavo „Lietuvių tautai, penkiems šimtams metų sukakus po Didžiojo Mūšio“. Po dešimties metų – 1921-aisiais – pasirodė antrasis šio veikalo leidimas, kuris jau dedikuojamas „Lietuvių tautai, tvirtinančiai savo nepriklausomybę“. Beje, 1990-aisiais, nepriklausomybės atkūrimo metais, tasai traktatas pasirodė trečią kartą – tada jis buvo publikuotas Vydūno Raštų pirmajame tome. Tąjį tomą, sekant pačiu Vydūnu, labai norėjosi dedikuoti „Lietuvių tautai, atstačiusiai savo nepriklausomą valstybę ir mininčiai Didžiojo Žalgirio mūšio 590-ąsias metines“.
Suvokiant didžiulę Klaipėdos miesto ir krašto vertę Lietuvai ekonominiu, kultūriniu ir dvasiniu požiūriu, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėjimas, lietuvininkų patriotų gyvenimo ir likimo atminimas turi pirmaeilę reikšmę. Tai ypač aktualu dabar, kai atsiranda net lietuvių istorikų, kurie Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuva ima vadinti okupacija… Adomo Brako (1886–1952), gimusio Klaipėdos apylinkėse, gyvenimo ir veiklos pavyzdys rodo, kad 1918 m. Tilžės Aktas buvo ne vien dokumentas, o dvasinis Mažosios Lietuvos kelrodis. Būdamas savo kūrybine prigimtimi kraštotyrininkas ir „enciklopedininkas“, B. Aleknavičius suranda gyvuose liudininkuose, istoriniuose šaltiniuose, to meto periodikoje medžiagos gyvam Adomo Brako paveikslui. Ši asmenybė drąsiai statytina šalia Vydūno; A. Brakas buvo Vydūno bendražygis, pasekėjas ir daugelio idėjų pildytojas, švietęs klaipėdiškius per chorus, susirinkimus, spaudą, dailę. Ši asmenybė Mažajai Lietuvai tokia pat svarbi, kaip Vincas Kudirka – visai Lietuvai.
Knygoje spausdinama trumpa Vydūno autobiografija ir jo tekstai, kuriuose gvildenamos jauniems žmonėms, jų ugdytojams ir visuomenei aktualios temos. Tai savęs ir gyvenimo pažinimo, jaunatviškumo fenomeno, savojo pašaukimo ir tikėjimo, saviugdos ir tobulėjimo, asmenybės darnos, doros ir sveikatos, lyčių kultūros ir kiti klausimai.
.
.
Atsakingoji redaktorė Rima PALIJANSKAITĖ
Redaktorė Vaida DRUKTEINYTĖ
Dailininkė Zita SODEIKIENĖ
Iliustracijos iš „knygos Vydūno laiškai skautams“ (Čikaga, 1978)
Dailininkė Zita SODEIKIENĖ