„Aš tave myliu, bet pasaulis toks pamišęs…“ – sako romano herojė Rūta savo brangiausiam žmogui. Romane į gyvenimo džiaugsmus ir dramas žvelgiama iš brandaus amžiaus herojų prizmės. Romano veikėjai gyvena lyg „barchatiniame sezone“ , kai „reikia imti jautį už ragų“, nes „amžiaus krizė ir uždarų vartų baimė“ verčia juos taip elgtis.

Pajūrio viešbučio kambaryje rastas lavonas. Apie tai pranešama telefono žinute. Kaip netoli nuo meilės, nemeilės, nuklydimų ir neištikimybės yra savižudybė, žmogžudystė ir kiti neįtikėtini nutikimai. Romane – nūdiena. Tai – vienos šeimos ir juos supančios aplinkos jautriai išgyventi gyvenimo vaizdeliai.

Onos Miliukaitės Delonienės romanas (I-ajį – „Geriausia diena – šeštadienis“ išleido leidykla „Alma litera“ 2008-aisiais, o II-ajį – „Meilės uostas – Nida“ išleido „Eglės leidykla“ 2009-aisiais. Autorė savo romanuose gvildena moterų herojų ir šalia jų esančių vyrų gyvenimo peripetijas, meilės ir neištikimybės temą.

Autorė yra išleidusi ir tris poezijos knygeles: „Saulės jūra“, „Vėrinys“ ir  „Pienių vainikas“ – vaikams.

Užsakyti

Visais požiūriais intensyvus romanas skaitytoją stato į akistatą su žmogaus gyvenimo esmėmis: Dievo Įsakymais ir jų trauka, šėtono gundymais, dvasinėmis kryžkelėmis ir kančiomis, siekiant ir laimės, ir prasmės, ir doros. Nuo pat pirmo puslapio junti šauksmą – gamtos, meilės, nuodėmės, kaltės, pasiteisinimo. Atidaus skaitymo reikalaujantis kūrinys autorės valia ir pastangomis nenori būti tik paprastas pasiskaitymas. Ar herojai – silpnos ir bejėgės būtybės prieš šių dienų gyvenimą, nepaliekantį prošvaisčių laimei? Į šį sudėtingą klausimą autorei gali padėti atsakyti patys skaitytojai. Galbūt kai kam šis romanas atrodys tiesiog nelaiminga pasileidusios mergiotės istorija…

Saulės, artėjančios prie keturiasdešimties, gražios ir išsiskyrusios moters, gyvenime netrūksta meilės trikampių, keturkampių… Ji – jau brandesnė asmenybė, dėl savo vaikų pasiryžusi nugalėti visas negandas, ieškanti atramos, mylimo ir ją mylinčio žmogaus, gyvenimo pilnatvės. Knygos herojės, jos draugų ir artimųjų jausmai bei troškimai liejasi iš puslapio į puslapį, kuriuos taip lengva versti padedant paplūdimio vėjeliui. Tai antroji Onos Miliukatės-Delonienės prozos knyga, tęsianti pasakojimą apie herojės Saulės bei jos draugų ir pažįstamų gyvenimo kelius ir klystkelius. Pirmoji – „Geriausia diena – šeštadienis“ – išleista 2008 metais.

.

Redaktorė Inga MATAČ
Viršelio autorius Martynas VALANČIUS

Visais požiūriais intensyvus romanas skaitytoją stato į akistatą su žmogaus gyvenimo esmėmis: Dievo Įsakymais ir jų trauka, šėtono gundymais, dvasinėmis kryžkelėmis ir kančiomis, siekiant ir laimės, ir prasmės, ir doros. Nuo pat pirmo puslapio junti šauksmą – gamtos, meilės, nuodėmės, kaltės, pasiteisinimo. Atidaus skaitymo reikalaujantis kūrinys autorės valia ir pastangomis nenori būti tik paprastas pasiskaitymas. Ar herojai – silpnos ir bejėgės būtybės prieš šių dienų gyvenimą, nepaliekantį prošvaisčių laimei? Į šį sudėtingą klausimą autorei gali padėti atsakyti patys skaitytojai. Galbūt kai kam šis romanas atrodys tiesiog nelaiminga pasileidusios mergiotės istorija…

ISBN 978-9955-542-47-6

Tikroviškas romanas apie Žemaitijos dievdirbio gyvenimą šiandieniniame kaime. Meniška prigimtis tautodailininką traukia prie aukštų idealų, jo jautrumas grožiui neaplenkia jaunos merginos. Su sūnumi pabėgusi žmona, vėlyva meilė be atsako, gražios vizijos ir kūriniai, kuriuos išdarko vandalai, sudegina sužvėrėję sugėrovai. Tragiškos atomazgos skaitytojas nelaukia, bet ji kūrinyje neišvengiama, kaip ir prototipo gyvenime.

.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS

Istorinis romanas, skaitytinas su pasimėgavimu vien dėl nepaprastai gražios, vaizdingos ir turtingos kalbos, primenančios ir Vaižgantą, ir Simonaitytę, ir lietuvių liaudies sakmes. Tačiau žavi ne vien kalba: visą skaitytojo esybę apima pagoniškoji senovės lietuvių pasaulėjauta, veikiama kaimynų priimtos krikščionybės. Baltijos jūra su savo vėjais alsuoja visame romane, kurį pati autorė apibūdino kaip „Istorijos sapną“. To negana – ir detektyviškos įtampos veiksmas neleidžia padėti knygos į šalį! Be jokios abejonės – tai geriausias rašytojos Nijolės Kepenienės kūrinys. Leidėjai, nebijodami apsirikti, regi labai aukštą romano „Vėjų rožė“ vietą lietuvių literatūroje. Dvasingas skaitytojas šią knygą skaitys ne kartą.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dizainerė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ
Iliustracijų autorė Akvilė KEPENYTĖ

Klaipėdietės rašytojos Nijolės Kepenienės romane – kūrybingos ir meniškos prigimties paauglės dienos. Kūrybinės ambicijos, pirmosios meilės, išsiskyrusios ir vėl ištekėjusios motinos, jos naujo vyro aplinka – tokia pagrindinės herojės erdvė. Sklandus ir lengvas romano stilius, dvasinė intriga kūrinį daro perskaitomą vienu įkvėpimu.

.

.

.

.

Redaktorius Antanas STANEVIČIUS

Suomių rašytojos pasakojime vaikams vyrauja nuotykiai laukinėje gamtoje, suteikiantys neblėstančių prisiminimų ir pažinimo džiaugsmo.

“Vilkas greitai artėjo, o jam iš paskos – dar du. Pajutusios pavojų, avys sujudo. Vilkų būrio vadas kaip tik užpuolė vieną, kai Ančio tėtis iššovė. Vilkas sustojo, ir po akimirkos iš daržinės nuaidėjo kitas šūvis. Lauke kilo baisi sumaištis, panikos apimtos avys blaškėsi ir bandė peršokti per spygliuotą tvorą, jos bliovė ir spaudėsi viena prie kitos. Ančio ausyse spengė, jis užuodė parako kvapą. Tėvas vis dar laikė nutaikytą šautuvą, paskui jį nuleido. Avys susispietė apšviestame plote, o vilkai pabėgo, palikę gulėti užpultą avį.”

Vertimas iš originalo suomių kalba Antti ja sudet © Marja-Leena Tiainen, 2004.

Vertėjas Rimantas ČERNIAUSKAS
Redaktorė Inga MATAČ
Viršelio dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ

Daugelio politinių trilerių autorius Raidas Dubrė tęsia detektyvinių kūrinių seriją. Šiame romane apstu politinių intrigų ekologinės diversijos akivaizdoje. Prieš kelerius metus parašytame romane tiesiog nuspėjami politikų vidinės kovos metodai. Kai kurie jų aplenkė ir lakiausią rašytojo vaizduotę.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ

Romane autoriaus vaizduotė ir neįprasta gyvenimiška patirtis audžia intriguojantį veiksmą, gilius herojų jausmus ir mistinius išgyvenimus. Nūdienos įvykius keičia pokario Lietuvos realijos, įtakojančios keleto kartų likimus.

.

.

.

.

Redaktorės Daiva JANAVIČIENĖ ir Inga MATAČ