Isako Jakovlevičiaus Rutmano knyga rusų kalba IZ SOVETSKA – V TILZIT (Iš Sovetsko – į Tilžę) – unikali daugeliu požiūrių. Po karo atsikėlęs gyventi į Tilžę, pedagogas tapo aktyviu kraštotyrininku ir kolekcionieriumi, tyrinėdamas šio miesto praeitį. Nors komunistų partijos „aparatčikai“  persekiojo kraštotyrininką, tačiau jo humanizmas, užsispyrimas ir erudicija įveikė Maskvos ideologų diegiamus stereotipus: „Kaliningrado sritis –  nuo senovės rusų žemės“.

Gausiai iliustruota knyga turėtų sudominti plačiausią skaitytojų ratą. Knygą galima įsigyti Tilžės knygynuose arba Eglės leidykloje.

Redaktorė Zinaida Maksimova

Korektorė Natalja Kučiajeva

Maketas Ingos Matač

Viršelio dailininkas Faridas Alijevas

 ISBN 978-609-432-025-5

Užsakyti

Ingvaldas Godalas (Ingvald Godal) –  žinomas Norvegijos politikas, Konservatorių partijos narys, ilgametis Norvegijos Stortingo (parlamento) atstovas (1985-2001). 1990-aisiais, lemtingais Lietuvai metais, Stortinge buvo sukurtas komitetas Baltijos šalims remti. Jo dalyviai – 44 Stortingo nariai. Ingvaldas Godalas buvo šio komiteto pirmininkas. Baltijos komitetas stengėsi, kad nepriklausomybės siekiančių valstybių laisvės troškimą suvoktų ne tik Norvegijos vyriausybė, bet ir kitų šalių valstybių vadovai. I. Godalas bendravo su tuometinės Lietuvos Aukščiausios Tarybos atstovais ir lankydamasis Vilniuje, ir priimdamas delegacijas iš Lietuvos Norvegijoje.

Ingvaldo Godalo knyga „Aš noriu mirti graži, Lietuva“ – labai asmeniška. Tai autoriaus drąsiai perteiktos susitikimų su Lietuvai pažįstamomis asmenybėmis akimirkos, pasakojimai apie jų diskusijas su garsiais to meto Norvegijos politikais.

Aiškus Ingvaldo Godalo palankumas kovotojams už Lietuvos nepriklausomybę ir kartu neslepiamas pyktis kai kuriems Norvegijos vyriausybės atstovams, teigiantiems, kad Lietuvos kaprizus reikia aiškintis Maskvoje, nuspalvina knygą ryškiomis emocijomis ir daro ją labai įdomią bei vertingą.

Šios knygos autorių – ištikimą Lietuvos draugą – pristato knygos vertėja iš norvegų kalbos Daina Bogdanienė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Rasa Juknevičienė ir Nijolė Oželytė, žurnalistė Zina Magelinskienė.

Iš norvegų kalbos išvertė Daina Bogdanienė

Redaktorius Antanas Stanevičius

Kalbos redaktorė Inga Matač

Viršelio dailininkas Ernestas Šimkūnas

ISBN 978-609-432-017-0

Eglės leidykla, 2011

Užsakyti

Lietuvos nepriklausomybės bičiulis – tai būtų tikriausias prancūzo Dominique Dubarry asmenybės apibūdinimas. Karininkas su plačiu humanitariniu akiračiu ir pažinimo troškuliu mūsų Sąjūdžio metais išgirdo prisikeliančios Lietuvos vardą. Sekė mūsų pirmuosius atkuriamos valstybės žingsnius ir negalėjo neatvykti. Padėjo Prancūzijos ambasadai Vilniuje, parėmė mūsų policiją, kad ji sustiprėtų ir įsilietų į Europos erdvę. Rašymo įgūdžius išlavinęs kurdamas knygas apie automobilizmo istoriją, Dominique Dubarry parašė dvi pažintines knygas apie Baltijos šalis ir jų istorinius ryšius su Prancūzija. 2010-aisiais išleistos „Prancūzija – Baltijos šalys“ pagrindu sudaryta ir į lietuvių kalbą išversta ši knyga.

Karalienės Jadvygos prancūziškasis kraujas, trumpas Henriko Valua pakaraliavimas, pasibaigęs nusivylusio grafo šūksniu: „Serenissima Maiestas, cur fugis?“, Napoleono paskelbta Lietuvos nepriklausomybė atskirai nuo Lenkijos, Kuršo suklestėjimas, pastebėjimai apie šių dienų rūpesčius pas mus ir kaimynus – visa tai kaip senas prancūziškas vynas!

ISBN 978-609-432-015-6

Eglės leidykla, 2011

Užsakyti

„Su savimi ir tavimi“ – antroji publicistės Vitos Morkūnienės knyga, tęsianti pirmosios – „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“ (2006) – dvasinį kelią.

V. Morkūnienė yra talentinga, aukšto meistriškumo žurnalistė, kurios kūryba smarkiai prašoka dabartinės populiariosios žurnalistikos lygį. Psichologizmas, pastangos įžvelgti dalyko esmę, nesivaikymas vienadienių lėkštų „sensacijų“ bei kūrybinis sąžiningumas išskiria ją iš daugybės jos profesijos atstovų, jos kūryba vertintina benndrame šalies kultūros ir meno kontekste.

Pasak rašytojos V. Jasukaitytės, „Šios autorės kūryba priartėja prie tikros literatūros ne tik temos atskleidimo stiliumi, bet ir visomis individualiomis kūrybinėmis priemonėmis, kurios dažnai drąsiai gali konkuruoti su oficialiai literatūros moksle įteisintomis meninėmis priemonėmis“.

Šioje knygoje esė ir mąslias, poetiškas miniatiūras lydi autorės fotografijos.

Redaktorė Inga MATAČ
Dizaineris

ISBN 978-9955-542-88-9
© Eglės leidykla, 2010

Užsakyti

Knygoje spausdinami dar nepasenę straipsniai, feljetonai iš laikraščių, žurnalų ir stalčiaus, kai kurios kalbos susirinkimuose, mitinguose, konferencijose, šiek tiek aforizmų ir kitų užrašų.

Tai – piliečio-žurnalisto-rašytojo ataskaitą artimiesiems, visiems skaitytojams už veiklą nuo pokario metų iki šių Redagavo autorius

Korektorė Regina Tuninienė

Viršelio autorė Aistė Kliševičiūtė (Panaudota Petro Rimšos skulptūra Artojas)

ISBN 978-609-432-004-0

© Kostas Kaukas, 2010
© Eglės leidykla, 2010

Užsakyti

Jaunystėje žymus lengvaatletis, bėgimo 100 metrų rungties Lietuvos rekordininkas, o brandžiame amžiuje atsakingas ir stropus žurnalistas, laikraščio redakcijos vadovas Jonas Garadauskas visąlaik daug rašė apie Klaipėdos sportininkus, jų laimėjimus ir rūpesčius. Pasakojimų ir apybraižų rinkinyje – įspūdingi Klaipėdos sporto šviesuliai, skatinantys siekti naujų aukštumų.

Redaktorė ir dizainerė Inga MATAČ
Redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Konsultantas Algirdas PLUNGĖ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS
Fotografijų autoriai Petras RUDYS, Albinas STUBRA, Liudas DAMBRAUSKAS, Algirdas PLUNGĖ, Vytautas LIAUDANSKIS, Darija VASILIAUSKIENĖ, Nerijus JANKAUSKAS, Antanas STANEVIČIUS

Nuo pokario metų Klaipėdoje gyvenantis žurnalistas, o jaunystėje ir žymus sportininkas lengvaatletis, Lietuvos rekordininkas Jonas Garadauskas labai gerai pažįsta klaipėdiečius, kurie savo patriotišku darbu statė ir kultūrino mūsų vienintelį uostamiestį. Autorius šiltai pasakoja apie žmones, kurie verti legendų vardo.

.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS
Fotogarafijų autoriai Albinas STUBRA, Liudas DAMBRAUSKAS, Vytautas GOCENTAS

Iliustruoti didelio aviacijos entuziasto lakūno Algimanto Piekaus pasakojimai apie pajūrio sklandytojus, lakūnus, parašiutininkus, skraidyklininkus ir kitus, kuriems padangė tokia pat artima, kaip žemė ir jūra. Kraštas prie Baltijos Lietuvai ir visam pasauliui padovanojo legendinius lakūnus S. Darių ir S. Girėną, parašiutizmo pasaulio rekordininkę Bernadetą Matutytę-Vasiną ir daugelį kitų aviacijos žvaigždžių, kurios rodo kelią tūkstančiams jaunuolių ir merginų, nenustygstančių be skrydžių ir erdvių. Knyga skirta ir jaunimui, ir visiems nesenstančios sielos oreiviams.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS

Antrojoje kretingiškės rašytojos Danutės Dunauskaitės knygoje – dvasiškai aktuali publicistika: interviu su kūrybingais Lietuvos žmonėmis, poetiškos miniatiūros. Autorė – lituanistė: jos kalba sklandi ir gyva, o kūrinių mintys tokios, kad dažnas skaitytojas pasakys: „Ir aš taip galvoju!“

.

.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dizainerė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ

Vieno žymiausių Lietuvos periodinės spaudos publicistų klaipėdiečio Vytauto Bajoro (1925-2004) kūrybos rinktinė ir giminių bei kolegų prisiminimai apie autorių. Vytautas Bajoras dirbo “Tarybinės Klaipėdos” ir “Klaipėdos” laikraščio redakcijoje, rašė almanachui “Baltija”, žurnalams “Vakarai”, “Kultūros barai” ir kitur. Kūrybos pavyzdžių sudėjimas chronologine tvarka turi ne vieną prasmę: V. Bajoro kūrybos tobulėjimas visiškai susijęs su visuomenės demokratėjimu ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu. Pačius geriausius kūrinius V. Bajoras parašė išėjęs į pensiją, kai buvo laiko apmąstymams. Tada retas talentas, didžiulė žurnalisto patirtis, spaudos laisvė netrukdomai pagimdė tai, ką drąsiai galima laikyti geriausia Lietuvos publicistika. “Klaipėdos” laikraščio skaitytojų nekantriai laukti V. Bajoro “Orai” – išties žurnalistikos perlai, kurių vėrinys ir pateikiamas rinktinėje.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ

Artimiausio Lietuvos kaimyno – Karaliaučiaus krašto – šiandienai skirta aštuonioliktoji Arvydo Juozaičio meninės publicistikos knyga „Karalių miestas be karalių“. Istorinei prūsų ir lietuvių žemei, lietuvių raštijos motinai, likimas lėmė audringą, skaudų ir įdomų likimą. Dirbdamas Lietuvos generalinio konsulato Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje kultūros atašė, autorius iš arti mato didžiulius pokyčius, vykstančius Mažojoje Lietuvoje arba Rytų Prūsijoje, po II pasaulinio karo atitekusioje Rusijos Federacijai. Nepaprastai gyvas, aistringas, istorinių lygiagrečių ir šiandienos aktualijų kupinas pasakojimas ves skaitytoją iš vienos vigilijos į kitą, siūlydamas iš naujo atrasti didįjį kaimynų Miestą ir visapusiškai derlingą kraštą.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dizaineris Gytis BULOTAS

Politiko ir visuomenės veikėjo Vytauto Čepo publicistika, spausdinta šalies periodikoje, pasižymi žmogiško požiūrio ir sveiko proto pradais. Aiškus minčių dėstymas, šmaikštus, optimistiškas humoras, liaudiška kalba straipsnius daro itin patraukliais, norint susivokti skandalingame šių dienų politiniame ir kasdieniame gyvenime.

.

.

.

Redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dizaineris Gytis BULOTAS

Iliustruotas pasakojimas apie Paminklo vieningai Lietuvai kūrimą. 2003 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje buvo atidengtas paminklas, skirtas 85-osioms Tilžės akto ir 80-osioms Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva metinėms. Spausdinami paminklo autoriaus, inžinieriaus konstruktoriaus, paminklo statymo organizacinio komiteto narių ir kraštotyrininkų, menotyrininkų straipsniai, iliustruojami reportažinėmis ir archyvinėmis nuotraukomis.

.

.

.

Sudarytojas ir redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dailininkas Algis KLIŠEVIČIUS

Būti Lietuvos piliečiu ir patriotu reiškia, nenusileidžiant į jokius kompromisus, kritikuoti šiandieninės Rusijos vadovus, šios valstybės užsienio ir vidaus politiką, nuvedusią šalį į totalitarizmą, pamynusią pagrindines žmogaus teises ir laisves.
Vyresnio amžiaus žmogui visa tai įtartinai primena sovietmečio propagandą: kasdieninį, įkyrų, visom priemonėm kone prievarta brukamą nepakantumą ir priešiškumą kitokiai santvarkai, kitokiam mąstymui, kitokiam žmonių gyvenimo būdui.
„Piliečio užrašų“ autorius mėgina apmąstyti, analizuoti, lyginti prieinamą informaciją, kad galėtų įsitikinti, ar tikrai Rusija kelia tokią didelę grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Jis nesutinka besąlygiškai tikėti viskuo, kas jam teigiama kaip neginčytina tiesa, neduodant galimybės pačiam nuspręsti.
Autorius siūlo ir skaitytojui eiti tokiu pat keliu ieškant tiesos.

Redaktorius Romualdas NORKUS
Maketavo Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS

Autorė knygoje aprašo Ameriką. Tokią, kokią ji ją pamatė. Tokią, kokią suprato, pažino ir pamilo. Amerika – visai kitokia ir labai skiriasi ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo kitų Europos valstybių. Čia susimaišiusios viso pasaulio tautos, rasės, tikybos, papročiai, žmonių jausmai ir likimai. Tas nė su kuo nesulyginamas įvairių kultūrų mišinys ne tik žavi, bet ir baugina neįpratusį naujakurį. Norint pasijusti tikru amerikiečiu, reikia šioje šalyje gimti ar bent jau užaugti. Prie gyvenimo Amerikoje galima priprasti, nes tai iš tiesų neapsakomai įdomi šalis, žavinti ir rytietiška egzotika, ir vakarietišku šaltakraujiškumu, ir šiaurietišku atkaklumu, ir pietietišku temperamentu. JAV – valstybė, turinti 50 susijungusių valstijų, federalinę apygardą ir kelias atskiras teritorijas bei užjūrio autonomijas Karibų jūros regione ir Ramiajame vandenyne. Ši knyga – tai ne romanas, o Lidijos Montės išgyventa tikrovės mozaika, sudėliota iš daugybės epizodų, nušviečiančių paprastų amerikiečių, ir ne tik jų, gyvenimą. .

Redaktorė Inga MATAČ
Iliustracijų autorius Gintaras JOCIUS

Autorius-Skaitytojas pasakoja apie savo viso gyvenimo draugystę su knyga, apmąsto literatūros poveikį visavertės asmenybės formavimuisi. Romualdas Kazimieras Norkus, buvęs ilgametis “Klaipėdos” laikraščio žurnalistas, yra išleidęs dvi žurnalistinės publicistikos knygas: “Gyvo laiko žingsniai” (2007) ir “Auklėjimas priešiškumu. Piliečio užrašai“ (2009).

.

.

Redagavo AUTORIUS
Dailininkė Jurga BUDRYTĖ