Isako Jakovlevičiaus Rutmano knyga rusų kalba IZ SOVETSKA – V TILZIT (Iš Sovetsko – į Tilžę) – unikali daugeliu požiūrių. Po karo atsikėlęs gyventi į Tilžę, pedagogas tapo aktyviu kraštotyrininku ir kolekcionieriumi, tyrinėdamas šio miesto praeitį. Nors komunistų partijos „aparatčikai“  persekiojo kraštotyrininką, tačiau jo humanizmas, užsispyrimas ir erudicija įveikė Maskvos ideologų diegiamus stereotipus: „Kaliningrado sritis –  nuo senovės rusų žemės“.

Gausiai iliustruota knyga turėtų sudominti plačiausią skaitytojų ratą. Knygą galima įsigyti Tilžės knygynuose arba Eglės leidykloje.

Redaktorė Zinaida Maksimova

Korektorė Natalja Kučiajeva

Maketas Ingos Matač

Viršelio dailininkas Faridas Alijevas

 ISBN 978-609-432-025-5

Užsakyti

Lietuvos nepriklausomybės bičiulis – tai būtų tikriausias prancūzo Dominique Dubarry asmenybės apibūdinimas. Karininkas su plačiu humanitariniu akiračiu ir pažinimo troškuliu mūsų Sąjūdžio metais išgirdo prisikeliančios Lietuvos vardą. Sekė mūsų pirmuosius atkuriamos valstybės žingsnius ir negalėjo neatvykti. Padėjo Prancūzijos ambasadai Vilniuje, parėmė mūsų policiją, kad ji sustiprėtų ir įsilietų į Europos erdvę. Rašymo įgūdžius išlavinęs kurdamas knygas apie automobilizmo istoriją, Dominique Dubarry parašė dvi pažintines knygas apie Baltijos šalis ir jų istorinius ryšius su Prancūzija. 2010-aisiais išleistos „Prancūzija – Baltijos šalys“ pagrindu sudaryta ir į lietuvių kalbą išversta ši knyga.

Karalienės Jadvygos prancūziškasis kraujas, trumpas Henriko Valua pakaraliavimas, pasibaigęs nusivylusio grafo šūksniu: „Serenissima Maiestas, cur fugis?“, Napoleono paskelbta Lietuvos nepriklausomybė atskirai nuo Lenkijos, Kuršo suklestėjimas, pastebėjimai apie šių dienų rūpesčius pas mus ir kaimynus – visa tai kaip senas prancūziškas vynas!

ISBN 978-609-432-015-6

Eglės leidykla, 2011

Užsakyti

Iliustruota istorinė publicistinė apybraiža apie paminklo Klaipėdoje gimusiam prūsų poetui Simonui Dachui (1605-1659) atstatymą (1989), apie jo eilėraščio herojės Taravos Anikės prototipo Anos Neander gyvenimą su lietuvių raštijos pradininkais vyru Johanu Partacijumi ir sūnumi Frydrichu Partacijumi. Daug laimingų atsitiktinumų lėmė, kad į pirmykštę vietą grįžtų ne tik „Taravos Anikė“, bet ir Simonas Dachas – po trijų amžių taptų savo gimtamiestyje garsiu poetu.

.

.

Redaktorė Inga Matač
Dailininkė Tautmilė Stanevičiūtė

Iliustruota publicistinė abybraiža apie paminklo Klaipėdoje gimusiam prūsų poetui Simonui Dachui (1605-1659) atstatymą, apie jo eilėraščio herojės Taravos Anikės prototipo Anos Neander gyvenimą su Lietuvos raštijos pradininkais vyru Johanu Partacijumi ir sūnumi Frydrichu Partacijumi.

.

.

Redaktorė Rasa KRUPAVIČIŪTĖ
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ

Nedaugelis išdrįsdavo rizikuoti gyvybe per šaltąjį karą, kaip sovietų karo jūrų laivyno kapitonas Jonas Pleškys, 1961 metais pabėgęs į Švedijos Gotlando salą. Tomo Klensio (Tom Clancy) „Raudonojo Spalio“ medžioklės“ herojaus prototipo – kapitono Pleškio – istorija patvirtina posakį, kad tiesa dažnai būna keistesnė už išmonę. Praverdama duris į ilgai slėptą šaltojo karo istoriją, Marijonos Venslauskaitės-Boyle knyga „Laisvės beieškant“ pasakoja apie žmogų, užaugusį represinėje sovietų santvarkoje, kurį ji privertė veržtis į laisvę. Kapitono Pleškio vaikystė Lietuvoje, aptemdyta Antrojo pasaulinio karo baisybių bei jo tėvų tremties į Sibirą, praskleidžia paslaptingą jau suaugusio žmogaus gyvenimo skraistę. Baigęs prestižinę Leningrado karo jūrų akademiją, Jonas Pleškys buvo paskirtas Baltijos karinių jūrų pajėgų laivo vadu. Šiame pasakojime bandoma rasti jo, vos dvidešimt šešerių metų jaunuolio, pabėgimo į Vakarus priežastis. Rizika nesibaigė nuvarius sovietų karo laivą. Ryžtingą vyrą visąlaik persekiojo sovietų teismo nuosprendis sušaudyti, jis nuolatos bijojo ilgų KGB rankų. Įtampa lydėjo Joną Pleškį iki pat mirties Kalifornijoje 1993-aisiais.

Iš anglų kalbos vertė Inga MATAČ
Redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dizainerė Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Matt WARNER

Nedaugelis išdrįsdavo rizikuoti gyvybe per šaltąjį karą, kaip sovietų karo jūrų laivyno kapitonas Jonas Pleškys, 1961 metais pabėgęs į Švedijos Gotlando salą. Tomo Klensio (Tom Clancy) „Raudonojo Spalio“ medžioklės“ herojaus prototipo – kapitono Pleškio – istorija patvirtina posakį, kad tiesa dažnai būna keistesnė už išmonę. Praverdama duris į ilgai slėptą šaltojo karo istoriją, Marijonos Venslauskaitės Boyle knyga „Laisvės beieškant“ pasakoja apie žmogų, užaugusį represinėje sovietų santvarkoje, kurį ji privertė veržtis į laisvę. Kapitono Pleškio vaikystė Lietuvoje, aptemdyta Antrojo pasaulinio karo baisybių bei jo tėvų tremties į Sibirą, praskleidžia paslaptingą jau suaugusio žmogaus gyvenimo skraistę. Baigęs prestižinę Leningrado karo jūrų akademiją, Jonas Pleškys buvo paskirtas Baltijos karinių jūrų pajėgų laivo vadu. Šiame pasakojime bandoma rasti jo, vos dvidešimt šešerių metų jaunuolio, pabėgimo į Vakarus priežastis. Rizika nesibaigė nuvarius sovietų karo laivą. Ryžtingą vyrą visąlaik persekiojo sovietų teismo nuosprendis sušaudyti, jis nuolatos bijojo ilgų KGB rankų. Įtampa lydėjo Joną Pleškį iki pat mirties Kalifornijoje 1993-aisiais.

Redaktorė Simona MAČIUKAITĖ
Dizainerė Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Matt WARNER

Suvokiant didžiulę Klaipėdos miesto ir krašto vertę Lietuvai ekonominiu, kultūriniu ir dvasiniu požiūriu, Mažosios Lietuvos istorijos tyrinėjimas, lietuvininkų patriotų gyvenimo ir likimo atminimas turi pirmaeilę reikšmę. Tai ypač aktualu dabar, kai atsiranda net lietuvių istorikų, kurie Klaipėdos krašto susijungimą su Lietuva ima vadinti okupacija… Adomo Brako (1886–1952), gimusio Klaipėdos apylinkėse, gyvenimo ir veiklos pavyzdys rodo, kad 1918 m. Tilžės Aktas buvo ne vien dokumentas, o dvasinis Mažosios Lietuvos kelrodis. Būdamas savo kūrybine prigimtimi kraštotyrininkas ir „enciklopedininkas“, B. Aleknavičius suranda gyvuose liudininkuose, istoriniuose šaltiniuose, to meto periodikoje medžiagos gyvam Adomo Brako paveikslui. Ši asmenybė drąsiai statytina šalia Vydūno; A. Brakas buvo Vydūno bendražygis, pasekėjas ir daugelio idėjų pildytojas, švietęs klaipėdiškius per chorus, susirinkimus, spaudą, dailę. Ši asmenybė Mažajai Lietuvai tokia pat svarbi, kaip Vincas Kudirka – visai Lietuvai.