KNYGA: Italijos linksmybės, arba Teks priprasti

MOTERYS (IR JŲ ITALAMS SUKELIAMOS PROBLEMOS)

Jau kelis dešimtmečius italės visiškai kontroliuoja savo partnerius ir negailestingai daro jiems didžiulę įtaką. Įsitikinusios esančios pačios patraukliausios ir gražiausios moterys visame pasaulyje, galinčios pavergti kiekvieną vyrą neprilygstamu žavesiu, jos naudojasi nenumaldomu vyrų lytiniu potraukiu. Tai labiausiai pasakytina apie pietų itales, kurios savo vyrus tiesiog paverčia vergais.Italija

Baimindamiesi savo tautiečių, vis daugiau italų teikia pirmenybę merginoms iš Šiaurės Europos. Pavargę nuo italių isterijų ir kaprizų, jie žavisi šiauriečių švelnumu ir paprastumu. Susipažinusios per internetą ar atsitiktinai susitikusios Lietuvoje, lietuvių merginos užkariauja vis daugiau italų. Neatsilieka ir latvės, estės bei skandinavės.

Kaip pavyzdį paimkime klasikinį atvejį: jis – trisdešimtmetis ir beviltiškai įsimylėjęs lietuvę blondinę, kuri aukšta, grakšti, vienu žodžiu – labai graži. Ji truputį jaunesnė už jį. Po kelis mėnesius trukusių abipusių važinėjimų į Italiją ir Lietuvą, po ilgų išsiskyrimų, kurių metu buvo rašomi mieli, už širdies griebiantys laiškučiai ir valandas trunkantys dūsavimai telefonu, jis jai pasiūlo persikelti į Italiją. Savo šalyje jis užimąs gerą poziciją, gaunąs padorią algą ir turįs puikių karjeros galimybių. Taigi ji sutinka! Akimirksniu jiedu atsiduria dviejų kambarių bute Milano ar Romos priemiestyje (iki tol jis gyveno tėvų namuose nuo gimimo, išskyrus vasaros atostogos ir, būtent, apsilankymus Lietuvoje).

Butas pastatytas Brežnevo laikais, pilkas ir greičiausiai avarinės būklės, vietoj klozeto – skylė grindyse, verkiant reikia remonto, o pro vienintelio kambario langą matyti gelžbetonio fabrikai. Svetainė sujungta su septyniasdešimtųjų virtuve. Visas tas komfortas atsieina vargšeliams gražiuosius 500 eurų, savaime aišku, pridėk kitas išlaidas, tad bus beveik trečdalis jo atlyginimo. Prie nuomos (ar paskolos, jei nedėkingasis nuspręs nusipirkti butą, apie kurį čia kalbama) reikės pridėti dar išlaidas automobiliui, telefonui, mobiliajam telefonui, maistui, rūbams, bei jos važinėjimams į Lietuvą aplankyti savo tėvų, giminių bei draugų.

Daugiau apie Italiją ir “ko iš jos tikėtis”, perskaitysite įdomioje knygoje “Italijos linksmybės, arba Teks priprasti”

KNYGA: Liusijos dienoraštis

BANGINIO AŠAROS

Vieną dieną mano geriausiai draugei tėtis tarė: “Liaukis verkti krokodilo ašaromis”.

Mano geriausia draugė jam atšovė: “Tai ne krokodilo ašaros. Žirafos. Iš kur tu gali žinoti, kieno ašaromis aš verkiu? Ir iš vis ką tėčiai žino apie ašaras – juk jie niekada neverkia?!.”

O jeigu pravirktų, susimąsčiau aš… Turbūt tai būtų banginio ašaros.

Mano geriausia draugė čiupo mane ant rankų ir užsirakino savo kambaryje. Ji liovėsi verkti žirafos ašaromis ir pasiėmė skaityti knygą. O aš įsitaisiau jai ant pilvo ir tuojau pat užsnūdau.

Užsnūdusi sapnavau štai ką…

Tolimame vandenyne, pačioje jo gelmėje, kur nėra įžengusi katės koja, gyveno banginių šeima. Banginis tėtis, vardu Gelmys, buvo didelis, ištvermingas ir griežtas. Visi vandenyno gyventojai jo prisibijojo. Nors tėtis Gelmys labai mylėjo savo vaikus Mėlį ir Purslytę, stengėsi jų nelepinti. Net šeštadieniais. Gal kartais net persistengdavo su tuo savo nelepinimu. Banginė Mama dėl tokio vaikų nelepinimo ant savo vyro pykdavo. Ji buvo vienintelė būtybė vandenyne, kuri nebijojo pykti ant banginio Gelmio.

Kartą Mama buvo išvykusi su svarbiais reikalais. Tėtis, raitydamas ūsus, per televizorių žiūrėjo banginių futbolą, kai į banginių namus užsuko aštuonkojis  prekybininkas ir pasiūlė kalmarų traškučių. Gelmys nupirko vaikams traškučių iš visų aštuonių aštuonkojo kojų, kad išdykę mažyliai netrukdytų jam žiūrėti futbolo ir raityti ūsų.

Prikirtę lig soties, banginukai nuplaukė pamiegoti į savo kambarį. Po valandėlės abu ėmė šaukti rėkti, kad skauda pilvelius.

Ką toliau susapnavo katytė Liusija, sužinosite žaismingoje Andės Milinytės knygelėje vaikams “Liusijos dienoraštis”

Ritos Latvėnaitės- Kairienės novelė iš knygos “Civilizuotos mintys apie karvę”

Rimos Palijanskaitės knygos  “Regėti ir augti”  ištrauka

Eilėrasčių knygos “Tavo vardą tariu pakuždom. Kaukazo tautų meilės lyrika” ištraukos