Kalendorius skirtas Tūkstantmečio odisėjos žygiui su „Ambersail” jachta paminėti. Žygio dalyvis dailininkas Romanas Borisovas Indijos vandenyne sukūrė Ambersail akvarelių ciklą.

.

Dydis: 40×40 cm, verčiamas

.

.

Dailininkas Romanas BORISOVAS

Dizaineris Martynas Valančius

ISBN 978-9955-542-86-5
© Eglės leidykla, 2009

Užsakyti

Kai termometras rodo 20 laipsnių šalčio II. langas

Ji dirbo mokyklos valgykloje.

jei vaikai sklindžių nesuvalgydavo, gražiai apipjaustydavo.

Švarūs – dar apžiūrėdavo. Skanūs – mokykloje paragaudavo. Nešdavo namo.

Tomui. Sūnui.

Tomas buvo gabus, stropus ir atsakingas. Toks, koks turi būti pirmos klasės gimnazistas.

Didžiavosi juo. Jis visada ją užjausdavo. Taip, kaip kažkada amžinatilsį jo tėvas: vėlai pasipiršęs – vėlai sūnų padovanojęs – anksti išėjęs.

Sūnus po pamokų skubėdavo namo. Stovėdavo virtuvėje prie lango ir laukdavo.

Išvydusi siluetą lange, paspartindavo žingsnį.

Pravėrusi duris nušvisdavo, ketindavo paklausti, kaip sekėsi, tačiau tik ištardavo: “Alkanas. Eikš. Sklindžiai šiandien skanūs”,- ir žiūrėdavo, kaip jis valgydamas tankiai mirksi. Kartais čepsi. Norėdavo paklausti, tačiau kažkodėl imdavo skųstis:

-Valgyklos vedėja pyko: vaikai lyg žvėriukai kaukdami puola prie lėkščių, stumdosi, vagia porcijas.

- Neimk į galvą,- atsiliepdavo sūnus ir paglostydavo jai ranką.

Bet dažniau užsidarydavo kambaryje ir mokydavosi.

Ji netrukdydavo. Sėdėdavo virtuvėje prie lango. Tyliai. Iš penkto aukšto stebėdavo. Gyvenimą. Tyliai.

Iki vakarienės. Iki labanakt

Iki kitos dienos mokykloje.

.

Tąkart viskas klostėsi panašiai: vaikai stumdėsi, vedėja pyko: “Per tokį šaltį turėtų tupėti namuose, Bet ne…”, o jos sūnus -  motina jautė – kosėdamas, karščiuodamas stovėjo prie lango ir laukė.

“Gal šiandien liks mėsos?” – matavo akimis stalus.

Tačiau kotletus su bulvių koše bei grietinės padažu buvo gardūs – vaikai šveitė išsijuosę.

“O aš?..” – ji įtūžo: čiupo vežimėlį su penktokų porcijomis ir nustūmė į salės kampą.

Į skrandį… Į rankinę…

Į skrandį… Į rankinę…

Pamatė.

Vedėja pamatė.

Ją.

Rankinę.

Seniai įtarė.

Paėmė vežimėlį.

Nieko nesakė.

Bet ji suprato.

Suprato ir tai, kad kito darbo nebegaus.

Vis tiek džiaugėsi – pavyko.

Du kotletus nugriebti pavyko..

Jau…

Jau.

Langas?

Langas.

Bet?

Bet.

Durys?

Durys.

Virtuvė?

Virtuvė.

Sūnus?

Ne. Raštelis: “Valgyti nenoriu! Nelauk!!!”

Pravėrė langą.

Įkvėpė.

Įšdrįso.

Lėtai įėjo į kambarį Lėtai prie sūnaus stalo. Lėtai prie lentynos.

Prie matematikos vadovėlio apžiūrėjo mergaitės nuotrauką.

Prie lietuvių kalbos vadovėlio – pabiro spalvoto popieriaus skiautės: Ugne!.. Ugne!.. Ugne… Ugne… Ugne…!!!!

.

Paėmė rašiklį. Baltą popieriaus lapą. “Sūnau, grįžęs uždaryk langą, lauke minus dvidešimt. Aš netekau darbo. Nesušalk.”

Gegužės 27 d. 17.30 val. I. Simonaitytės bibliotekos Renginių salėje (Herkaus Manto g. 25) vyks fotoalbumo “Raitelis saugo Lietuvą” sutiktuvės. Tai nauja knyga apie paminklo Klaipėdoje Lietuvos vardo tūkstantmečiui statymą, jubiliejinės datos apmąstymai.

Paminklo idėją prieš kelerius metus subrandino Klaipėdos miesto Garbės pilietis Valentinas Greičiūnas, tapęs Paminklo statymo komiteto pirmininku. Komitetas, suburtas iš aktyvių klaipėdiečių ir kitų patriotiškų žmonių, rengė paminklo konkursą, kurį laimėjo skulptorius Nacionalinės premijos laureatas Regimantas Midvikis.
Paminklo kūrimo, statymo kelią, atidengimo iškilmes ir nušviečia fotoalbumas „Raitelis saugo Lietuvą. Paminklas Klaipėdoje Lietuvos vardo tūkstantmečiui“. Daugiau kaip dvidešimt autorių knygoje apmąsto ir tūkstantmetę Lietuvos istoriją, šiandienos aktualijas, o gausios fotografijos atskleidžia daugeliui nematytas paminklo statymo akimirkas.
Fotoalbumo sudarytojas ir redaktorius Antanas Stanevičius, dizainerė Ilona Žiulpienė.

Renginio metu apžvelgsime naująją knygą, pagerbsime paminklo kūrėjus, statytojus ir rėmėjus, dalinsimės prisiminimais.

Maloniai kviečiame

Alberto Zalatoriaus (1932–1999) – literatūros kritiko, visuomenės ir kultūros žmogaus – kūrybai ir asmenybei skirta knyga. Jos pirmąją dalį sudaro mokslo straipsniai, o antrąją – žymiojo literatūros kritiko draugų, kolegų, artimųjų prisiminimai.
„Lituanistas likimo gniaužtuose“ – šis vieno straipsnio pavadinimas nusako ir visos knygos esmę.

Sudarytojai Vytautas MARTINKUS ir Eglė ZALATORIŪTĖ
Redaktorė Eglė ZALATORIŪTĖ
Techninė redaktorė Inga MATAČ
Dizaineris Martynas VALANČIUS

ISBN 978-9955-542-61-2
© Eglės leidykla, 2007

Užsakyti

Kaip mirksnis pralėkė 50 metų nuo mums skirto paskutinio skambučio Plungės vidurinėje mokykloje 1957-aisiais. Po karo buvo praėję tik dvylika metų, kai mūsų gausios laidos abiturientai išėjo į platų pasaulį, į savarankišką gyvenimą. Kaip puiku, kad mes sėkmingai kūrėme ir statėme Lietuvą, iškovojome Tėvynės Nepriklausomybę! Kaip džiugu širdžiai, kad mes, susidraugavę mokyklos suole, išlikome draugai visam gyvenimui! Tai didžiulis dvasinis turtas, tai tvirčiausia moralinė atrama. Mokykloje gavome gerus gyvenimo pamatus. Jų patikima rišančioji medžiaga yra mūsų draugystė, apie kurią niekada nenusibostų kalbėti, visada būtų ką prisiminti. Tegu ši knyga mums primena basakoję ir klumpėtąją vaikystę pradinėje mokykloje, vidurinės mokytojus, pamokas, sporto treniruotes ir varžybas, šokių ir dramos būrelius. Fotoalbume pamatysime, kaip gyvenome pusę amžiaus, kaip leidome savo atžalas, paskaitysime vieni kitų prisiminimus ir apmąstymus.

Konsultantas Almiras MOCKUS
Sudarytojas ir redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Kalbos redaktorė Inga MATAČ
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ

ISBN 978-9955-542-44-5
© Eglės leidykla, 2007

Užsakyti

Bendradarbių, bendražygių, artimųjų, draugų, Neringos gyventojų ir svečių prisiminimai apie Neringos merą Stasį Mikelį (1953–2006).
Neringos savivaldybei jis vadovavo nuo 1995 iki 2004 m., Lietuvos Respublikos Seimo narys 2004–2006 m., Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius (2003 m.), Neringos miesto Garbės pilietis (po mirties).
Stasį Mikelį daugelis pasakotojų apibūdina kaip reto talento, darbštumo ir atkaklumo vadovą, nuveiktais darbais užsitarnavusį legendinio mero vardą. Knyga gausiai iliustruota fotografijomis.

Sudarytojas ir redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dizaineris Martynas VALANČIUS
Kalbos redaktorė Inga MATAČ

ISBN 978-9955-542-53-7
© Eglės leidykla, 2007

Knyga supažindina skaitytoją su nedidelės krikščioniškos bendrijos Lietuvoje – evangelikų baptistų – savita istorija, kuri čia prasidėjo XIX a. viduryje. Daugiatautė bendrija ne visada buvo daugumos suprasta, tačiau liudydama savo tikėjimą stengėsi vadovautis Šv. Rašto žodžiais: Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis (Romiečiams 12,18). Ši istorija gali padėti geriau pažinti tuos, kurie gyvena šalia mūsų, bet atrodo „paslaptingi“.

Redaktorė Nijolė LATUŽIENĖ
Dizainerė Inga MATAČ
Viršelio autorius Martynas VALANČIUS

ISBN 978-9955-542-88-9
© Eglės leidykla, 2009

Užsakyti

GURGENAS MAHARI – Meilė

(Armėnų lyrika)

.

Niekam neišduosiu tavo vardo,

Kad nekiltų net ketinimų jokių,

Slėpsiu jį senam kieme kaip kardą,

Saugosiu nuo svetimų akių.

.

Niekam neištarsiu tavo vardo,

Jį sode užkasiu prie namų,

Kad lyg lobio nepagrobtų kartais,

Saugosiu nuo žvilgsnių svetimų.

.

Saugosiu budriai aš tavo vardą,

Kuriuo kaip ir gyvenimu tikiu.

Tavo žavesio ir meilės vertas -

Saugosiu nuo svetimų akių.

.

Vertė Marcelijus Martinaitis

***

.

NIKOLAZAS BARATAŠVILIS – Mano žvaigždei

(Gruzinų lyrika)

.

Ko mana lemties žvaigždė supyko?

Juk vis tiek aš myliu vien tik ją,

Ir visur jos vaizdą liūdną, nykų

Lygu ilgesį nešioju širdyje!

.

Nemanyk, kad aš labiau dar graušiuos,

Jei rūkais uždengs tave pūga;

Nežinai, koks tąsyk būna džiaugsmas,

Kai sublyksi tamsoje staiga.

.

Kokia būtum, aš vis vien surasiu,

Tartum aušrą rytmečio tave,

Mano sielai tu grąžinsi drąsą

Ir nuprausi džiugesio srove.

.

Švieski man per darganą ir audrą

Ir viliok, ir guosk rimtim švelnia,

Ir, nušvietus ūkanotą skliautą,

Grožio žiežirbom nužerk mane.

.

Vertė Petras Keidošius

ŠVENTOVĖS STATYMAS

Ar šventovė,

Pastatyta

Ant išniekintos

Šventovės griuvėsių,

Šventa?

.

Pirmiausia

Pastatykit šventovę širdy

Ir patys tapkit šventi

Visu savo elgesiu,-

Sako Kristus

Šventovės statytojams

Ir jos tarnams.

.

Bet jie negirdi,

O patys

Seniai jau

Nieko neklausia…

.

Eilėraštis iš skyriaus “Krikščionys be Kristaus”.

BANGINIO AŠAROS

Vieną dieną mano geriausiai draugei tėtis tarė: “Liaukis verkti krokodilo ašaromis”.

Mano geriausia draugė jam atšovė: “Tai ne krokodilo ašaros. Žirafos. Iš kur tu gali žinoti, kieno ašaromis aš verkiu? Ir iš vis ką tėčiai žino apie ašaras – juk jie niekada neverkia?!.”

O jeigu pravirktų, susimąsčiau aš… Turbūt tai būtų banginio ašaros.

Mano geriausia draugė čiupo mane ant rankų ir užsirakino savo kambaryje. Ji liovėsi verkti žirafos ašaromis ir pasiėmė skaityti knygą. O aš įsitaisiau jai ant pilvo ir tuojau pat užsnūdau.

Užsnūdusi sapnavau štai ką…

Tolimame vandenyne, pačioje jo gelmėje, kur nėra įžengusi katės koja, gyveno banginių šeima. Banginis tėtis, vardu Gelmys, buvo didelis, ištvermingas ir griežtas. Visi vandenyno gyventojai jo prisibijojo. Nors tėtis Gelmys labai mylėjo savo vaikus Mėlį ir Purslytę, stengėsi jų nelepinti. Net šeštadieniais. Gal kartais net persistengdavo su tuo savo nelepinimu. Banginė Mama dėl tokio vaikų nelepinimo ant savo vyro pykdavo. Ji buvo vienintelė būtybė vandenyne, kuri nebijojo pykti ant banginio Gelmio.

Kartą Mama buvo išvykusi su svarbiais reikalais. Tėtis, raitydamas ūsus, per televizorių žiūrėjo banginių futbolą, kai į banginių namus užsuko aštuonkojis  prekybininkas ir pasiūlė kalmarų traškučių. Gelmys nupirko vaikams traškučių iš visų aštuonių aštuonkojo kojų, kad išdykę mažyliai netrukdytų jam žiūrėti futbolo ir raityti ūsų.

Prikirtę lig soties, banginukai nuplaukė pamiegoti į savo kambarį. Po valandėlės abu ėmė šaukti rėkti, kad skauda pilvelius.

Ką toliau susapnavo katytė Liusija, sužinosite žaismingoje Andės Milinytės knygelėje vaikams “Liusijos dienoraštis”

MOTERYS (IR JŲ ITALAMS SUKELIAMOS PROBLEMOS)

Jau kelis dešimtmečius italės visiškai kontroliuoja savo partnerius ir negailestingai daro jiems didžiulę įtaką. Įsitikinusios esančios pačios patraukliausios ir gražiausios moterys visame pasaulyje, galinčios pavergti kiekvieną vyrą neprilygstamu žavesiu, jos naudojasi nenumaldomu vyrų lytiniu potraukiu. Tai labiausiai pasakytina apie pietų itales, kurios savo vyrus tiesiog paverčia vergais.

Baimindamiesi savo tautiečių, vis daugiau italų teikia pirmenybę merginoms iš Šiaurės Europos. Pavargę nuo italių isterijų ir kaprizų, jie žavisi šiauriečių švelnumu ir paprastumu. Susipažinusios per internetą ar atsitiktinai susitikusios Lietuvoje, lietuvių merginos užkariauja vis daugiau italų. Neatsilieka ir latvės, estės bei skandinavės.

Kaip pavyzdį paimkime klasikinį atvejį: jis – trisdešimtmetis ir beviltiškai įsimylėjęs lietuvę blondinę, kuri aukšta, grakšti, vienu žodžiu – labai graži. Ji truputį jaunesnė už jį. Po kelis mėnesius trukusių abipusių važinėjimų į Italiją ir Lietuvą, po ilgų išsiskyrimų, kurių metu buvo rašomi mieli, už širdies griebiantys laiškučiai ir valandas trunkantys dūsavimai telefonu, jis jai pasiūlo persikelti į Italiją. Savo šalyje jis užimąs gerą poziciją, gaunąs padorią algą ir turįs puikių karjeros galimybių. Taigi ji sutinka! Akimirksniu jiedu atsiduria dviejų kambarių bute Milano ar Romos priemiestyje (iki tol jis gyveno tėvų namuose nuo gimimo, išskyrus vasaros atostogos ir, būtent, apsilankymus Lietuvoje).

Butas pastatytas Brežnevo laikais, pilkas ir greičiausiai avarinės būklės, vietoj klozeto – skylė grindyse, verkiant reikia remonto, o pro vienintelio kambario langą matyti gelžbetonio fabrikai. Svetainė sujungta su septyniasdešimtųjų virtuve. Visas tas komfortas atsieina vargšeliams gražiuosius 500 eurų, savaime aišku, pridėk kitas išlaidas, tad bus beveik trečdalis jo atlyginimo. Prie nuomos (ar paskolos, jei nedėkingasis nuspręs nusipirkti butą, apie kurį čia kalbama) reikės pridėti dar išlaidas automobiliui, telefonui, mobiliajam telefonui, maistui, rūbams, bei jos važinėjimams į Lietuvą aplankyti savo tėvų, giminių bei draugų.

Daugiau apie Italiją ir “ko iš jos tikėtis”, perskaitysite įdomioje knygoje “Italijos linksmybės, arba Teks priprasti”

Knygoje spausdinami dar nepasenę straipsniai, feljetonai iš laikraščių, žurnalų ir stalčiaus, kai kurios kalbos susirinkimuose, mitinguose, konferencijose, šiek tiek aforizmų ir kitų užrašų.

Tai – piliečio-žurnalisto-rašytojo ataskaitą artimiesiems, visiems skaitytojams už veiklą nuo pokario metų iki šių Redagavo autorius

Korektorė Regina Tuninienė

Viršelio autorė Aistė Kliševičiūtė (Panaudota Petro Rimšos skulptūra Artojas)

ISBN 978-609-432-004-0

© Kostas Kaukas, 2010
© Eglės leidykla, 2010

Užsakyti

“Poetų, paminklų ir istorijų, nugrimzdusių užmarštin, yra šimtai. O ši istorija nuo XVII a. sklido vis garsyn, ir dabar visi klaipėdiečiai žino, kad čia gimė Simonas Dachas ir kas ta Anikė, amžina kaip gintaro inkliuzas”, – sakė istorinės publicistinės apybraižos “Taravos Anikės mįslė” autorius Antanas Stanevičius.

Visą straipsnį perskaitysite laikraščio “Vakarų ekspresas” interneto svetainėje.

.

.

.

Dalyvausime mugėje-renginyje „Šeimynėlė 2010“. Kviečiame apsilankyti mugėje ir aplankyti Eglės leidyklos stendą. Mugės metu galėsite įsigyti knygų leidyklos kainomis.

Renginio data: 2010 m. Gegužės 14-16 d.
Renginio trukmė: 14 -15 dienomis 11 val. – 19val., 16 dieną 11 – 18 val.

LCC (Michealsen centras), Kretingos g. 36, Klaipėda

Iki susitikimo mugėje!

.

.

Стихотворения

.

.

Редактор Евгений Смирнов

Дизайнер Инга Матач

Автор фотоиллюстраций Антанас Станявичюс

ISBN 978-609-432-002-6
© Eglės leidykla, 2010

Užsakyti