Istoriniais paveikslais, reprodukcijomis bei ikonomis iliustruota poema. Istoriniais paveikslais, reprodukcijomis bei ikonomis iliustruota poema.
.
.
Parengė Bernardas ALEKNAVIČIUS
Redagavo Gediminas GRIŠKEVIČIUS
Klaipėdietės poetės ir dailininkės eilėraščių knyga lietuvių ir rusų kalba. Fotografiški, tapybiški, mozaikiški, pasiduodantys vertimui į kitą kalbą eilėraščiai palies sielos membranas kiekvienam, kuris pradės skaityti šią knygą.
.
.
.
Vertėjas į rusų kalbą CLANDESTINUS
Dailininkas Algis KLIŠEVIČIUS
Bronė Liniauskienė (Rimkevičiūtė) yra išleidusi penkis poezijos rinkinius. Ši rinktinė sudaryta iš visų rinkinių geriausių eilėraščių ir naujo skyriaus – „Virš namų vakarėja“. Kilusi iš tremtinių šeimos, patyrusi gimtųjų namų netektį, poetė eilėraščiuose atveria dramatiškus laiko ir žmogaus gyvenimo santykius, įprasmina žmogaus identiteto paieškas istorinių lūžių sankirtoje.
Klasikiniai Bronės Liniauskienės eilėraščiai patrauks tuos skaitytojus, kuriems artimas gamtos ir žmogaus dermės poetizavimas, gilūs dvasiniai išgyvenimai, meilė Tėvynei.
Iliustracijų autorius Antanas STANEVIČIUS
Dailininkas Martynas VALANČIUS
Tai aštuntoji Albino Kaktos poezijos knygelė. Ir čia autorius lieka ištikimas sau stiliaus paprastumu, eilėraščių tematika.
Eilėraščių žmogus – žmogus valstietis, mylintis gimtąjį kraštą, gamtą, jaučiantis jos grožį, susiliejęs su ja savo gyvenimo ritmu, buitimi, darbais ir tame jaučiantis gyvenimo prasmę. Jis susirūpinęs žmogaus ir gamtos ateitimi ir likimu šiame nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
.
.
Redaktorė Diana JUŠČIENĖ
Dizainerė Inga MATAČ
.
.
.
.
Redaktorė Miglė POŠKUTĖ
Dizainerė Inga MATAČ
Fotografijų autorius Antanas STANEVIČIUS
Jaunystėje žymus lengvaatletis, bėgimo 100 metrų rungties Lietuvos rekordininkas, o brandžiame amžiuje atsakingas ir stropus žurnalistas, laikraščio redakcijos vadovas Jonas Garadauskas visąlaik daug rašė apie Klaipėdos sportininkus, jų laimėjimus ir rūpesčius. Pasakojimų ir apybraižų rinkinyje – įspūdingi Klaipėdos sporto šviesuliai, skatinantys siekti naujų aukštumų.
Redaktorė ir dizainerė Inga MATAČ
Redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Konsultantas Algirdas PLUNGĖ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS
Fotografijų autoriai Petras RUDYS, Albinas STUBRA, Liudas DAMBRAUSKAS, Algirdas PLUNGĖ, Vytautas LIAUDANSKIS, Darija VASILIAUSKIENĖ, Nerijus JANKAUSKAS, Antanas STANEVIČIUS
Nuo pokario metų Klaipėdoje gyvenantis žurnalistas, o jaunystėje ir žymus sportininkas lengvaatletis, Lietuvos rekordininkas Jonas Garadauskas labai gerai pažįsta klaipėdiečius, kurie savo patriotišku darbu statė ir kultūrino mūsų vienintelį uostamiestį. Autorius šiltai pasakoja apie žmones, kurie verti legendų vardo.
.
Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS
Fotogarafijų autoriai Albinas STUBRA, Liudas DAMBRAUSKAS, Vytautas GOCENTAS
Iliustruoti didelio aviacijos entuziasto lakūno Algimanto Piekaus pasakojimai apie pajūrio sklandytojus, lakūnus, parašiutininkus, skraidyklininkus ir kitus, kuriems padangė tokia pat artima, kaip žemė ir jūra. Kraštas prie Baltijos Lietuvai ir visam pasauliui padovanojo legendinius lakūnus S. Darių ir S. Girėną, parašiutizmo pasaulio rekordininkę Bernadetą Matutytę-Vasiną ir daugelį kitų aviacijos žvaigždžių, kurios rodo kelią tūkstančiams jaunuolių ir merginų, nenustygstančių be skrydžių ir erdvių. Knyga skirta ir jaunimui, ir visiems nesenstančios sielos oreiviams.
Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS
Antrojoje kretingiškės rašytojos Danutės Dunauskaitės knygoje – dvasiškai aktuali publicistika: interviu su kūrybingais Lietuvos žmonėmis, poetiškos miniatiūros. Autorė – lituanistė: jos kalba sklandi ir gyva, o kūrinių mintys tokios, kad dažnas skaitytojas pasakys: „Ir aš taip galvoju!“
.
.
Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dizainerė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ
Vieno žymiausių Lietuvos periodinės spaudos publicistų klaipėdiečio Vytauto Bajoro (1925-2004) kūrybos rinktinė ir giminių bei kolegų prisiminimai apie autorių. Vytautas Bajoras dirbo “Tarybinės Klaipėdos” ir “Klaipėdos” laikraščio redakcijoje, rašė almanachui “Baltija”, žurnalams “Vakarai”, “Kultūros barai” ir kitur. Kūrybos pavyzdžių sudėjimas chronologine tvarka turi ne vieną prasmę: V. Bajoro kūrybos tobulėjimas visiškai susijęs su visuomenės demokratėjimu ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu. Pačius geriausius kūrinius V. Bajoras parašė išėjęs į pensiją, kai buvo laiko apmąstymams. Tada retas talentas, didžiulė žurnalisto patirtis, spaudos laisvė netrukdomai pagimdė tai, ką drąsiai galima laikyti geriausia Lietuvos publicistika. “Klaipėdos” laikraščio skaitytojų nekantriai laukti V. Bajoro “Orai” – išties žurnalistikos perlai, kurių vėrinys ir pateikiamas rinktinėje.
Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ
Iliustruota publicistinė abybraiža apie paminklo Klaipėdoje gimusiam prūsų poetui Simonui Dachui (1605-1659) atstatymą, apie jo eilėraščio herojės Taravos Anikės prototipo Anos Neander gyvenimą su Lietuvos raštijos pradininkais vyru Johanu Partacijumi ir sūnumi Frydrichu Partacijumi.
.
.
Redaktorė Rasa KRUPAVIČIŪTĖ
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ
Artimiausio Lietuvos kaimyno – Karaliaučiaus krašto – šiandienai skirta aštuonioliktoji Arvydo Juozaičio meninės publicistikos knyga „Karalių miestas be karalių“. Istorinei prūsų ir lietuvių žemei, lietuvių raštijos motinai, likimas lėmė audringą, skaudų ir įdomų likimą. Dirbdamas Lietuvos generalinio konsulato Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje kultūros atašė, autorius iš arti mato didžiulius pokyčius, vykstančius Mažojoje Lietuvoje arba Rytų Prūsijoje, po II pasaulinio karo atitekusioje Rusijos Federacijai. Nepaprastai gyvas, aistringas, istorinių lygiagrečių ir šiandienos aktualijų kupinas pasakojimas ves skaitytoją iš vienos vigilijos į kitą, siūlydamas iš naujo atrasti didįjį kaimynų Miestą ir visapusiškai derlingą kraštą.
Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dizaineris Gytis BULOTAS
Nedaugelis išdrįsdavo rizikuoti gyvybe per šaltąjį karą, kaip sovietų karo jūrų laivyno kapitonas Jonas Pleškys, 1961 metais pabėgęs į Švedijos Gotlando salą. Tomo Klensio (Tom Clancy) „Raudonojo Spalio“ medžioklės“ herojaus prototipo – kapitono Pleškio – istorija patvirtina posakį, kad tiesa dažnai būna keistesnė už išmonę. Praverdama duris į ilgai slėptą šaltojo karo istoriją, Marijonos Venslauskaitės-Boyle knyga „Laisvės beieškant“ pasakoja apie žmogų, užaugusį represinėje sovietų santvarkoje, kurį ji privertė veržtis į laisvę. Kapitono Pleškio vaikystė Lietuvoje, aptemdyta Antrojo pasaulinio karo baisybių bei jo tėvų tremties į Sibirą, praskleidžia paslaptingą jau suaugusio žmogaus gyvenimo skraistę. Baigęs prestižinę Leningrado karo jūrų akademiją, Jonas Pleškys buvo paskirtas Baltijos karinių jūrų pajėgų laivo vadu. Šiame pasakojime bandoma rasti jo, vos dvidešimt šešerių metų jaunuolio, pabėgimo į Vakarus priežastis. Rizika nesibaigė nuvarius sovietų karo laivą. Ryžtingą vyrą visąlaik persekiojo sovietų teismo nuosprendis sušaudyti, jis nuolatos bijojo ilgų KGB rankų. Įtampa lydėjo Joną Pleškį iki pat mirties Kalifornijoje 1993-aisiais.
Iš anglų kalbos vertė Inga MATAČ
Redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dizainerė Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Matt WARNER
Nedaugelis išdrįsdavo rizikuoti gyvybe per šaltąjį karą, kaip sovietų karo jūrų laivyno kapitonas Jonas Pleškys, 1961 metais pabėgęs į Švedijos Gotlando salą. Tomo Klensio (Tom Clancy) „Raudonojo Spalio“ medžioklės“ herojaus prototipo – kapitono Pleškio – istorija patvirtina posakį, kad tiesa dažnai būna keistesnė už išmonę. Praverdama duris į ilgai slėptą šaltojo karo istoriją, Marijonos Venslauskaitės Boyle knyga „Laisvės beieškant“ pasakoja apie žmogų, užaugusį represinėje sovietų santvarkoje, kurį ji privertė veržtis į laisvę. Kapitono Pleškio vaikystė Lietuvoje, aptemdyta Antrojo pasaulinio karo baisybių bei jo tėvų tremties į Sibirą, praskleidžia paslaptingą jau suaugusio žmogaus gyvenimo skraistę. Baigęs prestižinę Leningrado karo jūrų akademiją, Jonas Pleškys buvo paskirtas Baltijos karinių jūrų pajėgų laivo vadu. Šiame pasakojime bandoma rasti jo, vos dvidešimt šešerių metų jaunuolio, pabėgimo į Vakarus priežastis. Rizika nesibaigė nuvarius sovietų karo laivą. Ryžtingą vyrą visąlaik persekiojo sovietų teismo nuosprendis sušaudyti, jis nuolatos bijojo ilgų KGB rankų. Įtampa lydėjo Joną Pleškį iki pat mirties Kalifornijoje 1993-aisiais.
Redaktorė Simona MAČIUKAITĖ
Dizainerė Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Matt WARNER
Politiko ir visuomenės veikėjo Vytauto Čepo publicistika, spausdinta šalies periodikoje, pasižymi žmogiško požiūrio ir sveiko proto pradais. Aiškus minčių dėstymas, šmaikštus, optimistiškas humoras, liaudiška kalba straipsnius daro itin patraukliais, norint susivokti skandalingame šių dienų politiniame ir kasdieniame gyvenime.
.
.
.
Redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dizaineris Gytis BULOTAS
Apybraiža apie Klaipėdos miesto garbės pilietį Valentiną Greičiūną, vieną iš ilgamečių Klaipėdos miesto vadovų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kūrėją, Lietuvos Respublikos Seimo narį, visuomenininką, sporto entuziastą. V.Greičiūnas šešis dešimtmečius paskyrė Klaipėdos – Lietuvos kaip jūrų valstybės uostamiesčio – ekonomikos ugdymui, miesto kultūrinimui ir lietuvinimui. V. Greičiūno inciatyva Klaipėdoje 2003-iaisiais pastatytas Paminklas vieningai Lietuvai, skirtas Tilžės Akto 85-osioms ir Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 80-osioms metinėms.
Redaktorė Eglė ZALATORIŪTĖ
Dizainerė Agnė KANAVERSKYTĖ
Iliustruotas pasakojimas apie Paminklo vieningai Lietuvai kūrimą. 2003 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdoje buvo atidengtas paminklas, skirtas 85-osioms Tilžės akto ir 80-osioms Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva metinėms. Spausdinami paminklo autoriaus, inžinieriaus konstruktoriaus, paminklo statymo organizacinio komiteto narių ir kraštotyrininkų, menotyrininkų straipsniai, iliustruojami reportažinėmis ir archyvinėmis nuotraukomis.
.
.
.
Sudarytojas ir redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dailininkas Algis KLIŠEVIČIUS
Visais požiūriais intensyvus romanas skaitytoją stato į akistatą su žmogaus gyvenimo esmėmis: Dievo Įsakymais ir jų trauka, šėtono gundymais, dvasinėmis kryžkelėmis ir kančiomis, siekiant ir laimės, ir prasmės, ir doros. Nuo pat pirmo puslapio junti šauksmą – gamtos, meilės, nuodėmės, kaltės, pasiteisinimo. Atidaus skaitymo reikalaujantis kūrinys autorės valia ir pastangomis nenori būti tik paprastas pasiskaitymas. Ar herojai – silpnos ir bejėgės būtybės prieš šių dienų gyvenimą, nepaliekantį prošvaisčių laimei? Į šį sudėtingą klausimą autorei gali padėti atsakyti patys skaitytojai. Galbūt kai kam šis romanas atrodys tiesiog nelaiminga pasileidusios mergiotės istorija…
ISBN 978-9955-542-47-6
Marinistines noveles parašė tolimojo plaukiojimo kapitonas – žmogus, kuriam jūra yra ir jo duona, ir gyvenimo pašaukimas. Pagal kuklius lietuviškosios marinistikos pavyzdžius Sigitas Šileris su šia knyga iššoka į viršų, ir kol kas nematyti, kas jį galėtų nustelbti. Kūriniai, trykštantys jaunatviškumu bei jūros oro prisodrinta gyvenimo išmintimi, laiko požiūriu labai įvairūs: vienus pasakojimus Sigitas Šileris parašė būdamas jaunas, kitus – jau gražiai pražilęs.
.
.
Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS
Tikroviškas romanas apie Žemaitijos dievdirbio gyvenimą šiandieniniame kaime. Meniška prigimtis tautodailininką traukia prie aukštų idealų, jo jautrumas grožiui neaplenkia jaunos merginos. Su sūnumi pabėgusi žmona, vėlyva meilė be atsako, gražios vizijos ir kūriniai, kuriuos išdarko vandalai, sudegina sužvėrėję sugėrovai. Tragiškos atomazgos skaitytojas nelaukia, bet ji kūrinyje neišvengiama, kaip ir prototipo gyvenime.
.
Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Viršelio dailininkas Martynas VALANČIUS