Balandžio 28 d. Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje įvyko Andros Kavaliauskaitės knygelės „Vabalas Ga Babalas“ sutiktuvės. Pristatymo metu eiliuota pasaka buvo sekama personažų dainomis, kurias atliko lėlytės. Gausiai susirinkę vaikai galėjo stebėti vaidinimą su Ga Babalo, Agrėjos ir Taraku lėlėmis.

Autorė su didžiuliu dvasiniu reiklumu apmąsto tūkstantį metų nuo Lietuvos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose. Žiauriais karais Vokiečių ordino neštas krikštas, krikščionybės vulgarintojų žala, savitas santykis su Dievu – tai pagrindinės eilėraščių temos. Kiekvienu mąslios poezijos žodžiu autorė atskleidžia Lietuvos – amžinosios kryžkelės – likimą, kuris itin sudėtingas, painus, o kartais ir negailestingas.

.

Redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dizaineris Martynas VALANČIUS

Trečioji Ritos Latvėnaitės-Kairienės knyga – novelių rinkinys „Civilizuotos mintys apie karvę“ parašytas iškėlus vieną koją iš mokyklos. „Taip stovint toliau matyti, sako autorė, – gali dairytis po viduramžius, pokarį, sovietmetį, šiandieną.“ Regimas pasaulis ironiškas, linksmas, graudus, makabriškas, neįprastas ir … kasdieniškas. Toks, kokį išgyvena paaugliai, jauni žmonės, klajodami su vienuoliais po apsnigtą Karaliaučių, skriedami Jėgos aitvaru pas vienintelę Vakarų pamario karvę, spręsdami Vienos pokylio šaradas, saugodami, šiurpias šeimos paslaptis, sergėdami vaikystės traukinį, dundantį link didžiosios M, patirdami pirmąją meilę, pirkdami „gumytes“, mėgindami gelbėti tėvus, draugauti su kunigaikštyte, papūga, vaiduoklėle, kaktusu ir kriaukle, dainuodami žemaitiškas dainas ir rusiškas čiastuškas, svajodami tapti žvaigždėmis…

Redaktorė Inga MATAČ
Iliustracijų autorė Eglė PETRULYTĖ

Septintoji Dianos Trijonytės Jusčienės knyga. Lakios vaizduotės, savitos pasaulėjautos eilėraščiai liejasi laisvai, nesuvaržytai. Juose daug dvasinio peno ras įvairiausi skaitytojai.

.

Redaktorė Elena Skaudvilaitė

Piešinių autorė Valerija Dauginienė

Dizaineris Martynas Valančius

ISBN 978-9955-542-85-8

Užsakyti

A.K! ,,Vabalas Ga Babalas,, – eiliuota pasaka apie jonvabaliukų Ga Babalo ir Agrėjos bei boružėlės Taraku gyvenimą spalvingame ir energingame žolyne, kuriame gyvenimas pulsuoja tokiu pat ritmu, kaip ir tarp žmonių. Jie taip pat džiaugiasi ir liūdi, taip pat pyksta ir nori vienas kitam padėti, taip pat myli ir lygiai taip pat nusivilia. Kartais mums, suaugusiems atrodo, kad tik mes galime patirti pačius gražiausius jausmus, kad tik mes žinome ir suprantame, kas yra meilė.
Taigi ši eiliuota pasaka sudomins ne tik mažuosius, bet ir suaugusius. Skaitant ją galima ne tik paliūdėti, bet ir pasijuokti. Knygelė kupina šmaikščių situacijų, kurias puikiai iliustruoja dailininkė Ieva Zalepugaitė. Iliustracijos išties spalvingos, žaismingos ir priverčiančios nusišypsoti. Atrodo, kad tekstas ir piešiniai, kaip broliai dvyniai – susikibę ir nepaleidžiantys vienas kito, suteikiantys skaitytojui ne tik vizualų, bet ir vidinį džiugesį.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Dailininkė Ieva ZALEPUGAITĖ

Akmuo – gyvas ir jausmingas. Akmuo turi sielą. Matyt, žmogui nėra tikresnio draugo už akmenį. Visa tai pajusime pagyvenę su šia knyga, kuri būtinai dar kartą nuves mus į Mosėdį, į Akmenų muziejų. Jį sukūrė daktaras Vaclovas Intas (1925–2007) – viena iškiliausių Lietuvos asmenybių. Jo paliktas kūrinys ir jo tobulinimas akivaizdžiai rodo didžiules lietuvių tautos dvasines jėgas. Knyga su nepaprastos akies fotomenininko Algirdo Darongausko fotografijomis ir subtilios pajautos rašytojo Edmundo Untulio tekstais – įspūdingas kūrinys, pagerbiantis Vaclovą Intą ir jo filosofiją.

Redaktorius Antanas Stanevičius
Kalbos redaktorė Inga Matač
Dailininkė Tautmilė Stanevičiūtė
Vertėja į anglų kalbą Ala Minkevičienė

Iliustruota istorinė publicistinė apybraiža apie paminklo Klaipėdoje gimusiam prūsų poetui Simonui Dachui (1605-1659) atstatymą (1989), apie jo eilėraščio herojės Taravos Anikės prototipo Anos Neander gyvenimą su lietuvių raštijos pradininkais vyru Johanu Partacijumi ir sūnumi Frydrichu Partacijumi. Daug laimingų atsitiktinumų lėmė, kad į pirmykštę vietą grįžtų ne tik „Taravos Anikė“, bet ir Simonas Dachas – po trijų amžių taptų savo gimtamiestyje garsiu poetu.

.

.

Redaktorė Inga Matač
Dailininkė Tautmilė Stanevičiūtė

Visais požiūriais intensyvus romanas skaitytoją stato į akistatą su žmogaus gyvenimo esmėmis: Dievo Įsakymais ir jų trauka, šėtono gundymais, dvasinėmis kryžkelėmis ir kančiomis, siekiant ir laimės, ir prasmės, ir doros. Nuo pat pirmo puslapio junti šauksmą – gamtos, meilės, nuodėmės, kaltės, pasiteisinimo. Atidaus skaitymo reikalaujantis kūrinys autorės valia ir pastangomis nenori būti tik paprastas pasiskaitymas. Ar herojai – silpnos ir bejėgės būtybės prieš šių dienų gyvenimą, nepaliekantį prošvaisčių laimei? Į šį sudėtingą klausimą autorei gali padėti atsakyti patys skaitytojai. Galbūt kai kam šis romanas atrodys tiesiog nelaiminga pasileidusios mergiotės istorija…

Nuo pat vaikystės J. Jasaitis – didelis poezijos ir muzikos bičiulis. Pats puikiai muzikuodamas ir kurdamas eilėraščius, jis vis dėlto pirmenybę teikia poezijos sklaidai tautoje. Ypač meilės lyrikos.
Meilės tema visada yra amžina ir aktuali. Meilės lyrikos knygų sudarytojas Julius Jasaitis yra taikliai pastebėjęs, kad kiekvienas žmogus yra mylįs ar bent sykį mylėjęs.
Šiame rinkinyje – 36 žymiausių Ukrainos poetų eilėraščių. Tarp jų Larisa Kosač Petrivna, kitaip žinoma kaip Lesia Ukrainka, Ivanas Franko, Svitlana Jovenko, Ivanas Dračas, Tamara Kolomijec, Volodimiras Sosiūra, Mikola Vingranovskis, Volodimiras Gripas, Lina Kostenko, Dmitro Pavlyčka, Sofija Maidanska ir daugelis kitų Ukrainos poezijos meistrų.
Eilėrasčių vertėjai – lietuvių literatūros šviesuliai Algimantas Baltakis, Marcelijus Martinaitis, Gintaras Patackas, Jonas Strielkūnas, Janina Degutytė, Sigitas Geda, Jonas Jakštas ir daug kitų poetų.

Sudarytojas ir redaktorius Julius JASAITIS
Dizainerė Inga MATAČ

Saulės, artėjančios prie keturiasdešimties, gražios ir išsiskyrusios moters, gyvenime netrūksta meilės trikampių, keturkampių… Ji – jau brandesnė asmenybė, dėl savo vaikų pasiryžusi nugalėti visas negandas, ieškanti atramos, mylimo ir ją mylinčio žmogaus, gyvenimo pilnatvės. Knygos herojės, jos draugų ir artimųjų jausmai bei troškimai liejasi iš puslapio į puslapį, kuriuos taip lengva versti padedant paplūdimio vėjeliui. Tai antroji Onos Miliukatės-Delonienės prozos knyga, tęsianti pasakojimą apie herojės Saulės bei jos draugų ir pažįstamų gyvenimo kelius ir klystkelius. Pirmoji – „Geriausia diena – šeštadienis“ – išleista 2008 metais.

.

Redaktorė Inga MATAČ
Viršelio autorius Martynas VALANČIUS

Kaliningrade gyvenančio fizikos mokslų daktaro Boriso Bartfeldo eilėraščių knyga rusų kalba su greta spausdinamais vertimais į lietuvių kalbą. Rinkinio pavadinimu „Prūsa. Rusiškai lietuviškas motyvas“ autorius nusako ir savo eilėraščių turinį, ir intencijas. Nepaprastai domėdamasis Rusijos, Prūsijos ir Lietuvos istorija bei šiandiena, autorius, keliaudamas po Kaliningrado sritį, mato joje ir mitinę Prūsą, ir Mažąją Lietuvą, ir Karaliaučių. Tas domėjimasis tarsi koduotas gimimo vietos: Boriso vaikystė bei jaunystė prabėgo gimtuosiuose Trempuose (Novostrojevo) šalia bažnyčios, kurioje tarnystę andai ėjo legendinės Taravos Anikės vyras kunigas, vienas lietuvių raštijos pradininkų Jonas Partacijus (1610–1646).
Iš kelionių po Lietuvą ir daugelio įdomių susitikimų gimė nemažai eilėraščių, kuriems autoriaus apsilankymas Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Tauragėje, Panevėžyje, Priekulėje, Šilutėje paliko turtingų įspūdžių, pasitarnavusių dingstimi emocingai erudicijos puotai. Autorius eilėraščiams parašė komentarus, kurie skaitytojui atveria iš pirmo žvilgsnio nematomas arba ne visiems įžiūrimas asociacijas bei metaforas.
Didžiulę reikšmę autorius teikia gerai kaimynystei tarp Rusijos ir Lietuvos. Jo manymu, šalia politikos svarbų vaidmenį plėtojant tarpusavio santykius atlieka ir draugiškas paprastų žmonių – lietuvių ir rusų – bendravimas.
Eilėraščius į lietuvių kalbą išvertė rašytojas Rimantas Černiauskas, gyvenantis Klaipėdoje.
Ši poezijos knyga – tai dvasinė didelio Lietuvos draugo ir istorijos vertintojo dovana abiems kaimyninėms tautoms, kurių žmonėms taip svarbu šilti žmogiškieji ryšiai, kultūros mainai, pagarba istorijai bei ateičiai.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ
Vertėjas į lietuvių kalbą Rimantas ČERNIAUSKAS
Dizainerė Inga MATAČ

„Muzika savaip“ – tai pirmasis V. ir R. Mikalauskų akordeonų ansambliams aranžuotų kūrinių pristatymas visuomenei. Leidinį sudaro ne tik autorių aranžuotos pjesės akordeonų ansambliams, bet ir jų sudaryta tikslinė mokomoji instrumento metodinė programa, pritaikyta vaikų muzikos mokyklų akordeonistų septynmečiam mokymui.
Įdomus ir šiuolaikiškas požiūris į vaikų mokymo procesą, iškeliant į pirmą planą mokymą groti iš klausos, transponuoti, improvizuoti. Svarbi vieta akordeono raidos Lietuvoje ir užsienyje aptarimams pamokų-popiečių metu. Akordeono sandaros nagrinėjimas ir instrumento priežiūros ir laikymo taisyklės taip pat neatskiriama mokymo programos dalis.
Aranžuotės įdomios, skambios, atliktos tikrai profesionaliai. Svarbu, kad kūriniai pritaikyti ir kitiems instrumentams- smuikui, fortepijonui.
Knygoje yra aranžuoti 34 populiarūs kūriniai.

Dailininkė Kristina KIESUVIENĖ
Natografas Rimantas MIKALAUSKAS
Kalbos redaktorė Nijolė RIMKIENĖ
Maketuotoja Džiuljeta BUBELIENĖ

Ši knyga atvers Jums langą į Bonsai pasaulį. Joje nuosekliai dėstomi formavimo technikos pagrindai padės išmokti formuoti ir prižiūrėti bonsus. Tarptautinės klasės Bonsai meistras Jurgenas Zaaras demonstruoja ne tik technikos pagrindus, bet ir paliečia estetiškąją Bonsai meno pusę.

Knyga išleista trim kalbomis: vokiečių, lenkų, lietuvių.

Redaktorė Inga MATAČ
Iš vokiečių kalbos vertė Kęstutis GAILIUS ir Darius VAIČIURGIS
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ

„Sveiki. Mano vardas Liusija. Kaip kokios karalaitės… O aš ir esu karalaitė. Bent jau taip jaučiuosi, kai guliu savo geriausios draugės lovoje arba laku saldžią grietinėlę.

Taip prasideda keturiolikmetės klaipėdietės Andės Milinytės pasakėlių knygelė „Liusijos dienoraštis“. Joje dienoraščio forma aprašomos truputėlį pasipūtusios ir arogantiškos, šunis niekinančios, tačiau nepaprastai švelnios, draugiškos ir protingos katytės Liusijos istorijos, linksmi nuotykiai ir net sapnai.
Knygelėje gausu iliustracijų. Dailininkės Astos Steigvilaitės nuotaikingi ir išraiškingi piešiniai puikiai dera su pasakėlių turiniu, padeda vaikams įsijausti į pasakaites.
Šios pasakėlės skirtos mažiausiųjų auditorijai, tačiau tikime, kad patiks ir jas savo vaikučiams skaitantiems suaugusiesiems. Knygelėje rasite 12 pasakėlių.

Redaktorė Andromeda MILINIENĖ
Dailininkė Asta STEIGVILAITĖ

Aistringai ir vaizdingai parašyta autobiografinė knyga peršoka tokio pobūdžio kūrinių ribas. Sodrus vaizdas, drąsios mintys verčia skaitytoją kartu su autoriumi išgyventi sudėtingus Europos laikus. O knygoje jie prasideda nuo XVIII amžiaus: autorius save laiko vienu iš paskutiniųjų vokiečių palikuonių, Martyno Liuterio šalininkų, 1732-1734 metais prievarta dėl religinių įsitikinimų ištremtų iš Austrijos Zalcburgo žemės ir atradusių Mažojoje (Prūsų) Lietuvoje, vėliau ir didžiojoje Lietuvoje savo antrąją Tėvynę. Autorius apmąsto istorinių epochų raidą, susijusią su jo gimine. Su jo subjektyviais vertinimais galima nesutikti, tačiau nesusidomėti jais neįmanoma. Menui artimas habilituotas ekonomikos mokslų daktaras, profesorius aprašo ne vieną iškilią kultūros asmenybę, su kuriomis artimai bendravo. Daug puslapių skirta įžymiajai aktorei Reginai Arbačiauskaitei, autoriaus žmonai. Knyga iliustruota šeimos, giminės ir kitomis fotografijomis.

Redaktoriai Antanas STANEVIČIUS ir Inga MATAČ

Илмар Лапиньш – талантливый музыкант, дирижер, наш современник – в силу своей профессии много путешествует.
В книге с чувством юмора и теплотой повествуется о необыкновенных людях, встречах, странах, трагичных и забавных событиях, на которые так щедра судьба Артиста.
Широка география маршрутов маэстро – безмятежная Австрия и безмолвная Камчатка, гибнущая в войне Югославия и деятельная Поднебесная (Китай), гостеприимная Грузия… И везде музыканты находят общий язык – язык Ее величества музыки, которая не знает границ, объединяет, дарит незабываемые мгновения и беспощадно требует верности от своих служителей.

Redaktorė Natalija KUČAJEVA
Dizainerė Inga MATAČ
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ

Klaipėdos miesto Garbės piliečio, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, ilgamečio Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko, Klaipėdos universiteto Garbės daktaro Alfonso Žalio memuarų knyga. Autorius prisimena sudėtingą Klaipėdos kultūrinimo ir lietuvinimo darbą, menininkų globojimą, Sąjūdį, Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo veiklą, muziejų ir paminklų statymą.

Redaktorius Antanas STANEVIČIUS
Dizainerė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ
Korektorė Inga MATAČ

Dailės ir poezijos albumas.

.

Redaktorė Eglė ZALATORIŪTĖ
Dizainerė Agnė KANAVERSKYTĖ

Žymiausių armėnų, avarų, azerbaidžaniečių, balkarų, gruzinų, osetinų poetų meilės eilėraščiai, išversti lietuvių literatūros klasikų ir šiandieninių vertėjų. Šiuo rinkiniu sudarytojas Julius Jasaitis tęsia lietuvių skaitytojų pažintį su įvairių pasaulio tautų poetų meilės lyrika.

Sudarytojas ir redaktorius Julius JASAITIS
Dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ
Viršelio dailininkė Alina RUGILĖ
Fotografijų autorius Antanas STANEVIČIUS

Sekdamas Mykolo Lietuvio knygos “Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius” (1615 m.) vertimu į lietuvių kalbą (1966 m.) autorius Albinas Kenešis sukūrė dešimt eiliuotų Fragmentų su priedais. Lygindamas XVII ir XX bei XXI amžiaus Lietuvos gyvenimą, autorius randa daug panašumų, kurie pragaištingi valstybei. Šmaikštus satyriko žodis, netikėti istoriniai sugretinimai rodo, kad žmonės gerai mato ir perpranta “pusbrolių ir svainių” šalies valdžios savanaudiškumą, gudrybes, esančias taip toli nuo elementaraus padorumo, valstybingumo reikšmės suvokimo, dvasinio aristokratizmo.

Redaktorė Inga MATAČ
Viršelio dailininkė Gediminas GRIŠKEVIČIUS