Suomių rašytojos pasakojime vaikams vyrauja nuotykiai laukinėje gamtoje, suteikiantys neblėstančių prisiminimų ir pažinimo džiaugsmo.
“Vilkas greitai artėjo, o jam iš paskos – dar du. Pajutusios pavojų, avys sujudo. Vilkų būrio vadas kaip tik užpuolė vieną, kai Ančio tėtis iššovė. Vilkas sustojo, ir po akimirkos iš daržinės nuaidėjo kitas šūvis. Lauke kilo baisi sumaištis, panikos apimtos avys blaškėsi ir bandė peršokti per spygliuotą tvorą, jos bliovė ir spaudėsi viena prie kitos. Ančio ausyse spengė, jis užuodė parako kvapą. Tėvas vis dar laikė nutaikytą šautuvą, paskui jį nuleido. Avys susispietė apšviestame plote, o vilkai pabėgo, palikę gulėti užpultą avį.”
Vertimas iš originalo suomių kalba Antti ja sudet © Marja-Leena Tiainen, 2004.
Vertėjas Rimantas ČERNIAUSKAS
Redaktorė Inga MATAČ
Viršelio dailininkė Tautmilė STANEVIČIŪTĖ
© Eglės leidykla, 2006

